Kada suskubti pas gydytoją
O susirūpinti reiktų gana anksti. Kaip sako Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė, varpelis turi skambėti ir žmonės turi susiimti jau nuo 28-erių.
Ėmus apie tai galvoti, reikia eiti ne į visas gydymo įstaigas iš eilės ir prarasti negailestingai tiksintį laiką, o kreiptis ten, kur teikiama specializuota pagalba.
„Aišku, žmogaus valia yra rinktis, – pastebi gydytoja. – Tačiau, pavyzdžiui, mūsų centras šioje siauroje srityje jau dirba 20 metų. Taigi ir žinios daug išsamesnės, ir didelė praktinė patirtis.“
Jei moteris nepastoja pusę metų, gydytoja G. Bogdanskienė ragina kuo greičiau ieškoti specialistų pagalbos, o jei nepastoja metus, tai, anot gydytojos, pas specialistą reikia bėgte bėgti.
Baugina klaidinantys mitai
Pas mus dar egzistuoja klaidinga nuomonė, kad siekiant pastoti pagalba iš šalies – kažkas ypač dirbtinio. Tačiau pagalbinis reprodukcinis gydymas, kaip reikėtų vadinti gydytojų pagalbą pastoti negalinčioms poroms, – tai procedūra, kurioje natūralumo ypač daug. Dar ši procedūra vadinama apvaisinimu mėgintuvėlyje. Vaisingumo centro vadovės nuomone, svarbiausia įvesti teisingą pavadinimą, kad žmonės nebijotų procedūros. Nėra absoliučiai nieko dirbtinio, išskyrus tai, kad ovuliacija skatinama vaistais.
Metodų – ne vienas
Kai pora kreipiasi į Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centrą, pirmiausia atliekami tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastį. Ją nustačius, paskiriamas pagalbinis reprodukcinis gydymas.
Paprasčiausia procedūra – vadinamasis apvaisinimas in vitro (IVF), t.y. kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje. Sperma patalpinama į tam tikrą lėkštelę, ir spermatozoidai paliekami patys apvaisinti kiaušialąstę. Kitas, sudėtingesnis lygis, – jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų. Tada atliekama ICSI, t.y. intracitoplazminė spermatozoido injekcija.
Kaip vaizdingai aiškina Centro vadovė, spermatozoidas pagaunamas ir specialia mikroadatėle įleidžiamas į kiaušialąstę. Visa tai atliekama šimtus arba tūkstančius kartų padidinus per mikroskopą. Toliau viskas vyksta inkubatoriuje, kaip ir apvaisinant mėgintuvėlyje.
Trečiasis sudėtingumo lygis yra vadinamoji TESA – testikulinė spermatozoidų aspiracija. Procedūra, kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Ši procedūra Vaisingumo centre sėkmingai atliekama jau nuo 2001 metų, ir tokios poros, kurioms anksčiau vilties visiškai nebuvo, nes donoro spermos Lietuvoje naudoti negalima, jau gali susilaukti vaikučių.
Nestovima vietoje
Gražina Bogdanskienė, nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, džiaugiasi, kad šiandien mūsų šalyje krykštauja ne vienas vaikas, pasaulį išvydęs su Vaisingumo centro specialistų pagalba. Tai skatina nesustoti ir koja kojon žengti su nevaisingumo gydymo naujovėmis.
Vienas naujausių – PICSI metodas, kuris palengvina spermatozoidų parinkimą ir suteikia daug daugiau naudingos informacijos. Atliekant testą, spermos įleidžiama į lėkštelę su specialiomis medžiagomis. Jei spermatozoidas prilimpa prie tų medžiagų, tai reiškia, kad galima rinktis paprastesnį ir pigesnį gydymą. Jeigu neprilimpa, vadinasi, reikės sudėtingesnės procedūros.
Vaizdajuostėje – embriono vystymasis
„Dar viena procedūra, kurią žadame įdiegti ir kurią atliksime pirmi Pabaltijyje, – embriono vystymosi stebėjimas, – dalijasi planais Centro vadovė. Į inkubatorių bus įdėta speciali vaizdo kamera, kuri fiksuos, kaip žmogus auga nuo pačios pradžios. Tai yra bus stebima nuo pirmo momento – nuo kiaušialąstės ir spermatozoido – kaip tos ląstelės dalijasi, kaip auga. Ir visa tai įrašoma į vaizdajuostę.
Užaugęs vaikas galės turėti visą šią informaciją, įrašytą kompaktiniame diske ar kompiuterio atmintyje. Skamba tiesiog neįtikėtinai, ar ne?
Taigi, jei savo šeimos lizdelyje vis nesulaukiate gandrų, – kreipkitės pagalbos į gydytojos Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centrą.
Parengė Jurgita Pranskienė
