Ką G.Bogdanskienė paveldėjo iš savo mamos
Gražina Bogdanskienė Lietuvoje garsėja kaip viena geriausių nevaisingumo gydymo specialisčių. Ji pirmoji Baltijos valstybėse įkūrė Vaisingumo centrą, kuris netrukus švęs 15 metų darbo sukaktį. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nemažai vaikučio susilaukti negalinčių šeimų. Ne vienai jų gyvybės dovanojimo stebuklo sulaukti padėjo gydytoja Gražina.
Kur švęs Motinos dieną
“Gimiau Panevėžyje, tėvelis (dabar jau miręs) buvo geležinkelininkas, o mamytė kūrė vienetinius drabužių modelius, siuvo. Paprasčiau tariant, triūsė Panevėžio “grietinėlei”, kuri mėgo mano mamytės siūtus drabužius”, – paklausta apie savo šaknis prisiminė G. Bogdanskienė. Ponios Gražinos mama jau nepuošia Aukštaitijos damų, tačiau peržengusi 80 metų slenkstį jaučiasi puikiai, gyvena savarankiškai. (Beje, kone visi gydytojos Gražinos protėviai sulaukė daugiau nei 80 metų, tad nenuostabu, kad ir jų palikuonys paveldėjo gerą sveikatą). Kita vertus, dukra medikė visada patars, padės, paaiškins, kaip gyventi, elgtis, ką valgyti, kad sunegalavęs artimas žmogus
greičiau pasveiktų. “Mūsų su mama santykiai – labai šilti, – pasakojo medikė, Motinos dieną švęsianti Panevėžyje. – Mama padėjo pasirinkti specialybę. Apie medicinos studijas negalvojau. Ne todėl, kad šis mokslas nepatiko. Priešingai! Tačiau vidurinėje baigiau sustiprintą matematikos ir fizikos mokymą, respublikinėse olimpiadose laimėdavau prizines vietas, todėl traukė studijuoti fiziką. Pasirinkti tarp fizikos ir medicinos padėjo mamytė. Patekau į studentų medikų grupę, kur rengė būsimuosius mokslininkus.”
Grožio pojūtis – iš mamos
Visos moterys turi silpnybių, ne svetimos jos ir mūsų pašnekovei. “Knygoms ir gėlėms”, – paklausta, kam mėgsta leisti pinigus, atsakė G.Bogdanskienė, garsėjanti ir pomėgiu gražiai rengtis, ir geru skoniu. “Tai irgi “atėjo” iš mamytės, – nusišypso gydytoja, pridurdama, kad drauge atkeliavo ir švaros bei tvarkos pojūtis. – Net draugės sako, kad mano namuose – kaip operacinėje. Tokia esu: man svarbu, kad aplinka būtų estetiška ir švari.”
Geriausia investicija
Kad G.Bogdanskienė iš tiesų mėgsta tvarkingą ir jaukią aplinką, įsitikinau interviu metu moters įkurtame Vaisingumo centre. “Jūsų medicinos įstaiga, ne tik pirmoji tokia Baltijos šalyse, bet ir iki šiol išsilaiko vienos garsiausių, žinomiausių pozicijoje. Norint įkurti tokį centrą, reikėjo ne tik ypatingų gabumų, bet ir žinių”, – pratariau.
“Visada buvau motyvuota, išsikeldavau tikslą ir atkakliai jo siekdavau. Mokyklą baigiau aukso medaliu, universitetą – raudonu diplomu. O mano medicininį straipsnį apie atliktą didžiulį, beveik disertacijai prilygstantį tyrimą, išsispausdino garsūs užsienio ginekologijos tematikos portalai, straipsnis iki šiol aktualus, cituojamas kituose mokslo leidiniuose. Būtent žinios yra kapitalas, kuris sumaniam žmogui padeda įgyvendinti svajones, pasiekti tikslą, susikurti materialinę gerovę. Tačiau nepasakyčiau, kad vaikystėje namiškiai mane spaudė siekti kažko nepaprasto. Su tėvais gyvenome vidutiniškai, neprabangiai. Kita vertus, žinios niekada nekainavo ir nekainuoja pigiai. Tačiau ši investicija pasiteisina. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje tebuvo galima paskaityti senų medicininių vadovėlių, specializuotos literatūros nebuvo. Teko knygų atsigabenti iš įvairių pasaulio šalių. Už savus pinigus, kaip ir daugelis kitų medikų, vykstu į mokslines konferencijas. Nesakau, kad kažkas turi už tai mokėti, visi investuojame į tuos dalykus, kurie mums atrodo būtini ir svarbūs.
Gandras negali aplankyti visų
“Darbe nuolat susiduriate su neišsipildžiusiomis motinystės viltimis. Ar lengva rasti paguodžiančių žodžių, problemos sprendimo kelių?” – klausėme.
“Kasmet į mūsų centrą kreipiasi po du tris tūkstančius vaikučio susilaukti negalinčių žmonių. Susilaukti vaikelio – ne tuščias įgeidis. Biologijos mokslo terminais tariant, pratęsti save siekia visos rūšys, o žmogus – juk mąstanti būtybė, kuri nori save įprasminti, kam nors perduoti savo patirtį, meilę, žinias. Turėti vaikų – toks natūralus ir suprantamas noras (išskyrus atvejus, kai žmonės sąmoningai nusprendžia kitaip). Ir visi, kurie kreipiasi į mus, nėra apimti vienadienio troškimo ar impulso. Juk kad kreiptumeisi į specialistus, reikia nemažai drąsos: pripažinti (pirmiausia – sau), kad ne viską galiu, – gana skausminga.”
Gydytojai kalbantis su vyrais ir moterimis, dažno balse nuskamba liūdesio leitmotyvas: “Tiek daug pasiekiau sporte, karjeroje, darbe... Man sekasi. Tai kodėl čia kažko negaliu?”
“Bandome nuraminti, paguosti ir psichologais pabūti, tačiau dažnai tokie žmonės save laiko kažko svarbaus gyvenime neatlikusiais – lyg pareigos, – sakė Vaisingumo centro vadovė. – Stengiamės pagelbėti visiems, bet gamtoje nėra nieko, kas vyktų visu šimtu procentų. Kadangi esu maksimalistė – perfekcionistė, kuriai atrodo, kad daryti reikia tik gerai arba nedaryti iš viso, darbe siekiu šimtaprocentinės sėkmės. Dirbtinio apvaisinimo sėkmė – 30–40 proc. Tai reiškia, kad taikant pagalbines pastojimo technologijas (taip dabar vadinamas dirbtinis apvaisinimas arba apvaisinimas mėgintuvėlyje), po pirmo karto pastoja iki 40 proc. moterų.
Jei būtų įmanoma šį metodą taikyti dažniau, pastojimo tikimybė būtų artima šimtui procentų. Tačiau ne visi žmonės gali sau leisti mėginti antrą trečią kartą, nes tai nepigiai kainuoja, o valstybė kol kas šio gydymo nekompensuoja”, – dėl pastarojo fakto apgailestavo G. Bogdanskienė.
Kai partnerių problema nėra itin sudėtinga ir apvaisinimo mėgintuvėlyje taikyti nereikia, teigiamas rezultatas gaunamas beveik 90 proc. Atvejų.
Ne vien moteriškos problemos
Apie 40 proc. bevaikystės atvejų priklauso nuo vyro, tiek pat – nuo moters. G.Bogdanskienė nevaisingumo diagnostikos ir gydymo srityje dirba 20 metų, pirmiesiems, pritaikius dirbtinio apvaisinimo būdą gimusiems vaikams, netrukus sukaks 17 metų.
Jei moters nevaisingumo priežastis – hormonų apykaitos sutrikimai, 80 proc. moterų išgydomos vaistais. Kenčiančioms dėl kiaušintakių nepraeinamumo taikomos pagalbinės pastojimo technologijos. Nepriklausomai nuo to, kokia nevaisingumo priežastis, padėti galima beveik kiekvienai moteriai. Jei šeima negali pastoti dėl su vyru susijusi ų priežasčių, klinikoje paimta
jo sperma gali būti sušvirkšta į gimdą. Šis metodas naudojamas, kai vyro sperma “per prasta” pastoti natūraliu būdu, tačiau “per gera”, kad būtų taikomas dirbtinis apvaisinimas lėkštelėje.
Kai dėl savo kokybinių savybių vyro sperma netinka naudoti dirbtiniam apvaisinimui lėkštelėje, taikoma intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Pirmieji vaikučiai, Vaisingumo centre pradėti šiuo metodu, gimė 2001 m. Jei spermoje visai nėra spermatozoidų, atliekama tokia procedūra: iš vyro sėklidžių labai maža adatėle išrenkami spermatozoidai, negalintys patekti į spermą dėl latakėlių užsikimšimo, įterpiami į kiaušialąstę, o embrionai paauginami inkubatoriuje iki savaitės – ir moteris apvaisinama.
Gydymo naujovės
Embrionų klijai – specialiai sukurta terpė, naudojami pritvirtinti į gimdą įterpiamus embrionus, gimstamumą padidina 10 proc. Pastojimo tikimybę labai padidina galimybė embrionus paauginti iki savaitės. Tuo metu embrionai jau būna sudaryti iš šimtų ląstelių, tada patalpinus juos į gimda tikimybė pastoti dar labiau padidėja.
Embrionų vitrifikacija – ypač greito šaldymo metodas, taikomas norint išsaugoti pirmąkart apvaisinant moterį į gimda nesudėtus, tai yra perteklinius embrionus. Jei moteris nepastoja iškart, maždaug po dviejų mėn. galima bandyti į gimdą įdėti kitus – atšildytus embrionus. Taip moteriai nereikia pakartotinai praeiti nelengvo kelio, kai jos organizme brandinamos, o vėliau paimamos kiaušialąstės, be to, pakartotino apvaisinimo procedūra su atšildytais embrionais kainuoja pigiau.
PICSI metodas palengvina spermatozoidų parinkimą. Testo metu spermos įleidžiama į lėkštelę su tam tikra medžiaga ir stebima, ar spermatozoidas prie jos prilimpa. Jei taip, vadinasi, galima rinktis paprastesnį ir pigesnį gydymą, jei ne – reikės brangesnės sudėtingesnės procedūros.
“Dar viena procedūra, kurią žadame įdiegti pirmieji Baltijos šalyse, embriono vystimosi stebėjimas, – pasidalijo planais Vaisingumo centro vadovo. – Inkubatoriuje esanti speciali vaizdo kamera fiksuos, kaip žmogus auga nuo pat pradžios. Tai yra bus stebima, kaip dalijasi ir auga lytinos ląstelės.”
Užaugęs vaikas šia kompaktinėje plokštelėje įrašyta informacija galės peržiūrėti kada panorėjęs ir arčiau nei daugelis mūsų prisilies prie gyvybės atsiradimo stebuklo.
"Moters Savaitgalis"
