Gamta pasirūpino, kad moters galimybė tapti mama būtų įsprausta į laiko tarpą. Tačiau kartais menopauzė moterį pasitinka tuomet, kai bendraamžės gimdo antrą ar trečią atžalą. „Čia medikai yra bejėgiai prieš gamtą“, – teigia Vaisingumo centro vadovė, gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Kas yra menopauzė ir kokia menopauzė vadinama ankstyva?
Prieš 20–15 metų pagal statistiką, mergaitėms menstruacijos prasidėdavo apie 15-uosius gyvenimo metus ir baigdavosi apie 55-uosius. Dabar menstruacijos prasideda apie 10–11 metus ir dažniausiai baigiasi apie 50-uosius metus. Normalu, kai menopauzė parsideda apie 45–47 moters gyvenimo metus. Pastebėtas dėsningumas – kuo anksčiau menstruacijos prasideda, tuo greičiau kiaušidžių rezervas išsinaudoja. 35–40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva menopauze. Tačiau yra moterų, kurioms menopauzė prasideda ir apie 30-uosius metus.
Kokie pirmieji ankstyvos menopauzės simptomai?
Ankstyvos menopauzės mechanizmas veikia lygiai taip pat, kaip ir įprastos menopauzės. Pirmi požymiai – menstruacijų ciklo sutrikimai. Dažniausiai ciklas sutrumpėja. Jei moters ciklas sutrumpėja iki dažniau nei kas 25 dienas, kai įprastas ciklas buvo 28 dienos, reikėtų suprasti kaip signalą apie artėjančią menopauzę. Jeigu moteris dar nori susilaukti vaikų, jai būtina atlikti hormonų tyrimus. Pagal jų rezultatus šiuolaikinėje medicinoje nesunku pastebėti artėjančią menopauzę. Jei tokia moteris dar nori pastoti, jai reikėtų paskubėti.
Ciklas menopauzės metu gali ne tik trumpėti, bet ir ilgėti. Pavyzdžiui, nevyksta ovuliacija ir menstruacijų gali nebūti 2–3 mėnesius. Po to vėl įvyksta ovuliacija ir vėl atsiranda menstruacijos. Bet kokiu atveju ciklo sutrikimas – labai rimtas signalas, įspėjantis apie menopauzę. Taip pat moterys pradeda jausti karščio pylimo priepuolius. Tai susiję su sumažėjusiu estrogenų kiekiu organizme. Per menopauzę padidėja prakaitavimas, išsibalansuoja nervų sistema, sutrinka miegas.
Ar menopauzė priklauso nuo mitybos, gyvenimo būdo, nėštumų skaičiaus?
Literatūroje galima rasti teiginių, kad nuo viso to labai priklauso menopauzės laikas. Tačiau remdamasi savo praktika manau, kad menkai priklauso. Pavyzdžiui, rūkymas sukelia didelius hormonų svyravimus moters organizme. Tačiau kiaušialąsčių rezervui rūkymas labai didelės įtakos negali turėti. Tiesa, FSH svyruoja nepriklausomai nuo kiaušidžių veiklos, o nuo išorinių poveikių, pavyzdžiui, rūkymo. Todėl būtų galima daryti prielaidą, jog rūkančių moterų kiaušidžių rezervas išsieikvoja greičiau. Pastebėjau, kad vegetarės sunkiau pastoja nei valgančios mėsą moterys. Dirbant nevaisingumo srityje tampa akivaizdu, kad moterims, kurios nevartoja gyvulinių baltymų, sunkiau skatinasi jų ovuliacija. Tiesa, nuolatinis stresas gali turėti įtakos hormonų svyravimams. Nuolatiniai hormonų svyravimai moters organizme paspartina kiaušidžių senėjimą. Savaime aišku, kuo žmogus sveikesnis, tuo geriau funkcionuoja visi organai, tarp jų ir kiaušidės. Menopauzė nepriklauso nei nuo nėštumų kiekio, nei nuo to, kokio amžiaus moteris gimdė. Svarbiausia – kokia moters kiaušidžių būklė, hormonų pusiausvyra.
Ar gali nutikti taip, kad mamai ir dukrai menopauzė prasideda vienu metu?
Taip gali nutikti, jei dukrai – 30, o mamai – 50 metų. Menopauzės laiką nelabai siečiau su paveldimumu.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Jeigu moteris jaučia diskomfortą, ji bet kuriuo atveju kreipsis į specialistą. Jeigu nusiskundimai nedideli, pavyzdžiui, kartais išpila karštis, kartais trinka ciklas, vis tiek nereikėtų delsti. Moteris, mąstanti apie savo ateitį, turėtų žinoti, kad jeigu ji prasidėjus menopauzei nevartos pakaitinių hormoninių papildų, ateityje gali turėti rimtų problemų dėl osteoporozės (kaulų išretėjimo) ir kaulų lūžių. Juk osteoporozė išsivysto dėl estrogenų ir kalcio trūkumo organizme. Specialistas nebūtinai taikys medikamentinį gydymą, tiesiog atliks tyrimus, skirs natūralių estrogenų. Geriau pas specialistą apsilankyti anksčiau, nes kai menopauzė bus įsisenėjusi, hormoninis pakaitinis gydymas nebepadės. Toms, kurios vadovaujasi logika „kas bus, tas bus“, į gydytoją kreiptis nebūtina.
Ar prasidėjus menopauzei moteris dar gali pastoti?
Jei tai dar yra perimenopauzė (periodas, esantis prieš menopauzę), tikėtina, kad moteris pastoti dar gali. Šiuo periodu gali būti vaisingi mėnesiai 2–4 kartus per metus. Kai menstruacijos nutrūksta visiškai, moteris pastoti nebegali – visas kiaušidžių rezervas jau išnaudotas. Taip gali nutikti ir 35-erių metų moteriai.
Kaip moters psichiką gali paveikti ankstyva menopauzė?
Moterys labai skausmingai reaguoja į ankstyvą menopauzę, ypač jei jos dar nori susilaukti vaikelio.
O tos, kurios iki menopauzės jaučiasi visiškai patenkinusios savo motinystės instinktą?
Jos reaguoja ramiau, tai priima kaip natūralų dalyką. Geroji menopauzės pusė yra ta, kad nebereikia saugotis pastojimo. Dėl to moterys labiau atsipalaiduoja. Blogoji menopauzės pusė – apie 80–90 % moterų ima skųstis ne itin maloniais pojūčiais. Pavyzdžiui, viena moteris dėl pernelyg gausaus prakaitavimo keisdavo naktinius drabužius po 16 kartų per naktį. Tokioms moterims išties nelengva.
Kaip vyrai reaguoja į savo moters ankstyvą menopauzę? Galbūt Lietuvos vyrams tai nė motais?
Jei tai pora, kuri labai nori susilaukti vaikų, vyras, kaip ir moteris, reaguoja labai skausmingai. Kitose porose, kai sužino, kad lytinis gyvenimas dėl moters menopauzės niekaip nepasikeis, didelių emocijų nebūna. Yra vyrų, kurie į tai reaguoja visiškai adekvačiai. Yra daugybė hormoninių pakaitalų ir lubrikantų, dėl kurių išties niekas nesikeičia, tačiau juk ne visada ir viską vyrai turi žinoti.
Dažna situacija Lietuvoje, kai vyresnis vyras palieka vyresnę moterį dėl jaunesnės. Tai – jauno kūno poreikis. Tačiau jei poros santykiai darnūs, sveikai mąstantys vyrai nekaitalioja savo moterų į jaunesnes. Sveikai mąstantis vyras vertina ir visus kitus ryšius su savo moterimi, ne tik kūną.
Ar medikai gali menopauzę nukelti vėlesniam laikui?
Ne, čia medikai yra bejėgiai prieš gamtą. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti pasinaudodami šiuolaikine medicina, jei jaunesnei moteriai (apie 30 metų) pasireiškė pirmieji menopauzės požymiai ir ji dar nėra pasirengusi gimdyti, galima užšaldyti jos kiaušialąstes ar kiaušidžių audinį. Jei moteriai staiga prasidėtų menopauzė, jos užšaldytas kiaušialąstes ar kiaušidžių audinį būtų galima naudoti pagalbiniam apvaisinimui. Moteriai per menopauzę (net iki 60 metų) išnešioti kūdikį su specialistų ir medikamentų pagalba nėra problema.
Teoriškai lytinis gyvenimas po menopauzės įmanomas. Kiek iš tikrųjų lietuvių gyvena lytinį gyvenimą po menopauzės? Kodėl?
Manau, kad lytinį gyvenimą po menopauzės gyvena apie 70–80 % lietuvaičių. Nežinau priežasčių, kodėl tai būtų neįmanoma. Juk vienintelis nepatogumas lytiniam gyvenimui po menopauzės – lytinių organų sausumas, bet tam yra natūralių estrogenų, pakaitinis hormoninis gydymas, lubrikantai.
Ar po menopauzės nesumažėja moterų lytinis potraukis?
Tiesa, yra moterų, kurioms po menopauzės sumažėja lytinis potraukis. Tačiau tai labai individualu. Tarp mano pacienčių buvo moteris, kuri niekaip negalėjo pastoti. Paklausiau, kaip dažnai santykiauja. Ji atsakė, kad 5 kartus per parą. Tuomet patariau suretinti iki 5 kartų per savaitę, ir ji sėkmingai pastojo bei pagimdė du vaikus. Taigi, kas vieniems yra normalu, kitiems gali atrodyti per daug arba per mažai. Tačiau jei abu partneriai panašaus amžiaus, neturėtų kilti didesnių problemų, nes lytinis potraukis bėgant metams mažėja ne tik moterims, bet ir vyrams, prasideda įvairios ligos, kraujospūdžio sutrikimai, prostatos problemos. Todėl lytiniai santykiai tampa retesni. Tačiau jie vis tiek lieka kokybiški iki 80–90 metų.
Įmanoma profilaktiškai palengvinti menopauzės simptomus?
Sveikas gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas. Bet koks judesys yra sveikintinas: tenisas, šokiai, plaukiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ar pan. Visa tai padidina adrenalino kiekį kraujyje, suintensyvina kraujotaką ir širdies darbą – tai kompensuoja neigiamus pojūčius. Kitiems padeda joga, meditacija, atpalaiduojančios vonios. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip moteris nusiteikusi ir kuo tiki. Juk tuo, ką darai, reikia tikėti. Visos papildomos priemonės – valgomos, geriamos, naudojamos išoriškai, – gerina savijautą.
Ar keičiasi moters išvaizda prasidėjus menopauzei?
Vien tik iš išvaizdos neįmanoma pasakyti, ar moteriai prasidėjo menopauzė. Žinoma, odos būklė priklauso nuo estrogenų – jų kiekiui sumažėjus keičiasi odos struktūra, ji suglemba. Tačiau tai nenutinka per metus. Kai moterys, sulaukusios 60 metų atrodo lyg 40-metės, akivaizdu, kad ne tik genai padeda – jos dažniausiai arba naudoja pakaitinį hormoninį gydymą, arba joms padeda taip atrodyti plastinės chirurgijos specialistai.
Dailiosios lyties reproduktyvios funkcijos, priešingai nei vyrų, įspraustos į laiką nuo menstruacijų pradžios iki menopauzės. Kodėl gamta taip sugalvojo?
Anksčiau buvo manoma, kad vyras gali apvaisinti moterį bet kada, net būdamas 70–80 metų. Tačiau vaisingumo srityje išdirbusi daugybę metų nedrįsčiau to patvirtinti. Begant metams silpnėja vyro potencija ir prastėja spermos kokybė. Senėjimo procesai paveikia ne tik moterų, bet ir vyrų reprodukcinę sistemą. Todėl vyrams neverta dėl to labai įsivaizdinti (juokiasi). Amerikiečių mokslininkai jau įrodė, kad vaikai, kurių tėtis yra vyresnis nei 50 m., dažniau nei kiti mažyliai serga šizofrenija. Jei moters rizika chromosominiams apsigimimams didėja po 36 metų, tai vyrams – po 50 metų.
Autorė: Ramunė Daugėlienė
