Grožio pojūtis paveldėtas
G.Bogdanskienė gimė Panevėžyje, jos tėvas (jau miręs) buvo geležinkelininkas, o mama kūrė vienetinius drabužių modelius. „Ji siuvo miesto „grietinėlei“, kuri mėgo mamytės sukurtus drabužius“, - prisiminė pašnekovė. Mama mirė perkopusi 80 metų. (Beveik visi gydytojos protėviai ilgaamžiai, gyvenę daugiau nei 80 metų, tad gerą sveikatą ir energingumą paveldėjo ir Gražina, kuriai medikės specialybę rinktis patarė būtent mama). „Vidurinėje baigiau sustiprintą matematikos ir fizikos mokymą, respublikinėse olimpiadose laimėdavau prizines vietas, todėl traukė studijuoti fiziką. Pasirinkti tarp fizikos ir medicinos padėjo mamytė. Patekau į studentų medikų grupę, kur ruošė būsimuosius mokslininkus“, - Vaisingumo centro įkūrėja nesigaili dėl savo pasirinkimo.
G.Bogdanskienė garsėja ir pomėgiu gražiai rengtis bei geru skoniu, kurie, kaip ir švaros bei tvarkos pojūtis, taip pat atkeliavo iš mamos. Gydytojai net draugės kartais pareiškia, kad jos namuose tvarka – kaip operacinėje. O ji tikina, kad estetiška ir švari aplinka yra ne įgeidis, o būtinybė. Tokioje aplinkoje medikei lengviau susikaupti, apgalvoti būtiniausius darbus, ateities planus, kurti projektus. Kad G. Bogdanskienė iš tiesų mėgsta tvarkingą, jaukią aplinką, įsitikinau interviu metu, kuris vyko moters įkurtame Vaisingumo centre.
"Buvau motyvuota, jei išsikeldavau tikslą, atkakliai jo siekdavau. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją baigiau aukso medaliu, Kauno medicinos universitetą – raudonu diplomu. Mano medicininį straipsnį apie atliktą didžiulį, beveik disertacijai prilygstantį tyrimą išsispausdino garsūs užsienio ginekologijos tematikos portalai, straipsnis iki šiol aktualus, cituojamas kituose mokslo leidiniuose. Žinios yra kapitalas, kuris sumaniam žmogui padeda įgyvendinti svajones, pasiekti tikslus, susikurti materialinę gerovę. Tačiau nepasakyčiau, kad vaikystėje namiškiai mane spaudė siekti kažko nepaprasto. Su tėvais gyvenome neprabangiai. Kita vertus, žinios niekad nekainavo ir nekainuoja pigiai, tačiau ši investicija pasiteisina, - pasakojo medikė. - Pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvoje tebuvo galima paskaityti senų medicininių vadovėlių, specializuotos literatūros labai trūko. Teko knygų atsigabenti iš įvairių pasaulio šalių. Už savus pinigus, kaip ir daugelis kitų medikų, vykstu į mokslines konferencijas. Nesakau, kad kažkas turi už tai mokėti, visi investuojame į tuos dalykus, kurie mums atrodo būtini ir svarbūs. Bet būna pikta, kai išgirstu, jog kažkas švaisto Europos Sąjungos skiriamus pinigus ir į tas pačias konferencijas važiuoja po kelis kartus tie patys žmonės“. G.Bogdanskienė gimė Panevėžyje, tarnautojų šeimoje. Baigusi medicinos studijas dirbo Lietuvos Sveikatos ministerijoje konsultante, gydytoja universitetinėse klinikose, o 1997m. įkūrė Vaisingumo Centrą, kuriame dirba gydytoja ir direktore. Medikės sūnus Mantas studijuoja politikos mokslus ir tarptautinę teisę. O 2004 metais šios gydytojos kandidatūra buvo pateikta „Metų moters“ titulo nominacijai.
Lietuvoje daug nevaisingų porų
„Darbe nuolat susiduriate su neišsipildžiusiomis motinystės viltimis. Ar lengva rasti paguodžiančių žodžių, problemos sprendimo kelių?“ – klausėme.
„Kasmet į mūsų centrą kreipiasi po 2 – 3 tūkstančius vaiko susilaukti negalinčių žmonių. Susilaukti vaikelio – ne tuščias įgeidis. Biologijos mokslo terminais tariant, pratęsti save siekia visos rūšys, o žmogus – juk mąstanti būtybė, kuri nori save įprasminti, kažkam perduoti savo patirtį, meilė, žinias. Turėti vaikų – toks natūralus ir suprantamas noras (išskyrus atvejus, kai žmonės sąmoningai nusprendžia kitaip)! Ir visi, kurie kreipiasi į mus, nėra apimti vienadienio troškimo ar impulso. Juk kad kreiptumeisi į specialistus, reikia nemažai drąsos: pripažinti (pirmiausia – sau), kad ne viską galiu, - gana skausminga“.
Gydytojai kalbantis su vyrais ir moterimis, dažno balse nuskamba liūdesio leitmotyvas: „Tiek daug pasiekiau sporte, karjeroje, darbe... Man sekasi. Tai kodėl čia kažko negaliu?“
„Bandome nuraminti, paguosti ir psichologais pabūti, tačiau dažnai tokie žmonės save laiko kažko svarbaus gyvenime neatlikusiais – lyg pareigos, - pastebėjo Vaisingumo centro vadovė. - Stengiamės pagelbėti visiems, bet gamtoje nėra nieko, kas vyktų visu šimtu procentų. Kadangi esu maksimalistė – perfekcionistė, kuriai atrodo, kad daryti reikia tik gerai, arba nedaryti iš viso, darbe siekiu šimtaprocentinės sėkmės. Dirbtinio apvaisinimo sėkmė – 30-40 procentų. Tai reiškia, kad taikant pagalbines pastojimo technologijas (taip dabar vadinamas dirbtinis apvaisinimas, arba apvaisinimas mėgintuvėlyje), po pirmojo karto pastoja iki 40 proc. moterų. Jei būtų įmanoma šį metodą taikyti dažniau, pastojimo tikimybė būtų artima šimtui procentų. Tačiau ne visi žmonės gali sau leisti mėginti antrą, trečią kartą, nes tai nepigiai kainuoja, o valstybė kol kas šio gydymo nekompensuoja“, - dėl pastarojo fakto apgailestavo G.Bogdanskienė. Kai partnerių problema nėra itin sudėtinga, ir apvaisinimo mėgintuvėlyje taikyti nereikia, teigiamas rezultatas gaunamas beveik 90 proc. atvejų.
Ne vien moteriškos problemos
Apie 40 procentų bevaikystės atvejų priklauso nuo vyro, tiek pat – nuo moters. G. Bogdanskienė nevaisingumo diagnostikos ir gydymo srityje dirba daugiau nei 20 metų, o pirmieji, pritaikius dirbtinio apvaisinimo būdą gimę vaikai jau senokai pilnamečiai.
Jei moters nevaisingumo priežastis – hormonų apykaitos sutrikimai, 80 proc. moterų išgydomos vaistais. Kenčiančioms dėl kiaušintakių nepraeinamumo taikomos pagalbinės pastojimo technologijos. Nepriklausomai nuo to, kokia nevaisingumo priežastis, padėti galima beveik kiekvienai moteriai. Jei šeima negali pastoti dėl su vyru susijusių priežasčių, klinikoje paimta jo sperma gali būti sušvirkšta į gimdą. Šis metodas naudojamas, kai vyro sperma per prasta pastoti natūraliu būdu, tačiau per gera, kad būtų taikomas dirbtinis apvaisinimas lėkštelėje.
Kai dėl savo kokybinių savybių vyro sperma netinka naudoti dirbtiniam apvaisinimui lėkštelėje, taikoma intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Pirmieji vaikučiai, Vaisingumo centre pradėti šiuo metodu, gimė 2001 metais. Jei spermoje visai nėra spermatozoidų, atliekama tokia procedūra: iš vyro sėklidžių labai maža adatėle išrenkami spermatozoidai, negalintys patekti į spermą dėl latakėlių užsikimšimo, įterpiami į kiaušialąstę, o embrionai paauginami inkubatoriuje iki savaitės ir moteris apvaisinama.
Embrioną galima ir... priklijuoti
Embrionų klijai – specialiai sukurta terpė, naudojami pritvirtinti į gimdą talpinamus embrionus, gimstamumą padidina 10 procentų. Pastojimo tikimybę labai padidina galimybė embrionus paauginti iki savaitės. Tuo metu embrionai jau būna sudaryti iš šimtų ląstelių, ir, patalpinus juos į gimdą, pastojimo tikimybė dar labiau padidėja.
Embrionų vitrifikacija - ypač greito šaldymo metodas, taikomas norint išsaugoti pirmąkart apvaisinant moterį į gimdą nepatalpintus, tai yra perteklinius embrionus. Jei moteris nepastoja iškart, maždaug po 2 mėn. galima bandyti į gimdą patalpinti kitus, atšildytus, embrionus. Taip moteriai nereikia pakartotinai praeiti nelengvo kelio, kai jos organizme brandinamos, o vėliau paimamos kiaušialąstės, be to, pakartotinė apvaisinimo procedūra su atšildytais embrionais kainuoja pigiau.
PICSI metodas palengvina spermatozoidų parinkimą. Testo metu spermos įleidžiamą į lėkštelę su tam tikra medžiaga ir stebima, ar spermatozoidas prie jos prilimpa. Jei taip, vadinasi galima rinktis paprastesnį ir pigesnį gydymą, jei ne – reikės brangesnės sudėtingesnės procedūros.
„Dar viena procedūra yra embriono vystymosi stebėjimas, - pasidalino informacija Vaisingumo centro vadovė. – Inkubatoriuje patalpinta speciali vaizdo kamera galima fiksuoti, kaip žmogus auga nuo pat pradžios. Tai yra galima stebėti, kaip dalijasi, auga lytinės ląstelės“. Užaugęs vaikas šią kompaktinėje plokštelėje įrašytą informaciją galės peržiūrėti kada panorėjęs ir arčiau nei daugelis mūsų prisilies prie gyvybės atsiradimo stebuklo.
Nevaisingumo gydymo kainą siūlo kompensuoti
G.Bogdanskienė priminė, kad demografinė situacija blogėja, gimstamumas, lyginant su buvusiu prieš 20 metų, sumažėjo per pusę, o šeimomis, kurios negali turėti vaikų, valstybė rūpinasi nepakankamai. „Turiu daugybės metų darbo su šeimomis, negalinčiomis turėti vaikų, patirtį. Buvau viena pagrindinių iniciatorių ir labai aktyviai dalyvavau pagalbinio apvaisinimo įstatymo kūrime, daugybę kartų šia tema pasisakiau žiniasklaidoje, radijuje, televizijoje, aktyviai diskutavau šia tema su dvasininkijos atstovais, pasisakiau diskusijose Seime ir Vyriausybėje. Deja, esame vienintelė šalis ES, kur nevaisingumo gydymas praktiškai nekompensuojamas. Aktyviai stengsiuosi tęsti pradėtą darbą, kad Lietuvos piliečiai ir šioje srityje galėtų jaustis lygiaverčiais ES piliečiais!“ – savo poziciją išdėstė G.Bogdanskienė, kuri daugelį metų užsiima visuomenine veikla. Ji ilgiausiai Baltijos šalyse yra Europos žmogaus embriologijos ir apvaisinimo draugijos narė, Respublikinės akušerių-ginekologų mokslinės draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkė, todėl gerai susipažinusi su įvairių šalių sveikatos apsaugos srities problemomis. Gydytoja ne tik nuolat kėlė savo kvalifikaciją tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose, bet ir perskaitė jose 50 pranešimų, suorganizavo 40 mokslinių-praktinių konferencijų šeimų planavimo, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais.
Mokslasirsveikata.lt informacija
G. Bogdanskienės archyvo nuotraukos
Straipsnis: http://www.mokslasirsveikata.lt/redakcija/vaisingumo_specialiste_gydytoja_grazina_bogdanskiene_aplink_save_kuria_tobula_aplinka/naujiena/45
