Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame

„Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc. visų atvejų", - sako nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.

Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė – nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų. Pasak, G. Bogdanskienės, deja, bet visiškai nuo aplinkos taršos apsisaugoti neįmanoma, tačiau daryti, kas mūsų valioje – būtina.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas. Nors moterims hormoninių pakitimų padažnėjimo nepastebima, rekomenduojama taip pat, kaip ir vyrams, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti rūkymo, alkoholio. Nevaisingumo profilaktiką reikėtų pradėti dar vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu, mokant higienos įgūdžių, nes dažnos vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą.

 

Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Be to, nevaisingumas kamuoja vis jaunesnius žmones.

Kada skambinti pavojaus varpais?

Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc.

 

Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. pacienčių.

Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) – spermos sušvirkštimas į gimdą.

Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje.

Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra – intracitoplazminė spermatozoido injekcija.

Vienas naujausių metodų – PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).

Bene sudėtingiausias metodas – TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Jos dėka poros, kurioms anksčiau vilties visiškai nebuvo, nes donoro spermos Lietuvoje naudoti negalima, jau gali susilaukti vaikučių.

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.

Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Kartais pakanka nedidelio kiekio kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, kartais užtenka tik vitaminų ar papildų.

Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos. Taigi, nereikėtų nuleisti rankų, o pirmiausia pasitarti su specialistais.

Padėti galima ne visiems

Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia – šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems – ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Pagalbinio apvaisinimo procedūros efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus (geriausi pastojimo rezultatai yra iki 40-ies metų), bendros jos sveikatos, nuo vyro spermos kokybės, nuo gydytojo, atliekančio procedūrą kvalifikacijos ir patirties bei nuo laboratorijos.

Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka. Taip pat yra retų atvejų, kai ši procedūra neįmanoma.

„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Pasak medikės, šiais laikais pasitaiko, kad dėl aplinkos užterštumo, streso ir kitų priežasčių menopauzė moteriai prasideda jau 35-erių metų, o sulaukusioms 40-ies tai pasitaiko netgi visai neretai, todėl donorinės kiaušialąstės panaudojimo klausimas darosi vis aktualesnis.

Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. „Į mus neseniai kreipėsi pora, abu užsikrėtę ŽIV. Lietuvoje šio viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas...", - sako G. Bogdanskienė.

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc. moterų pastoti pavyksta.

Autorė: Agnė Pikšrytė

Skaitykite daugiau: http://www.tavovaikas.lt/busiumama/nestumas/sveikata-ir-gera-savijauta/nevaisingumas-lietuvoje-problema-daznesne-nei-isivaizduojame.d?id=70734326

Uždaryti

Ačiū. Registracija sėkmingai atlikta.

Netrukus su Jumis susisieksime.

Mums jau 15 - metų.

Registruokitės konsultacijai

Darbo laikas