Pernai Lietuvoje buvo atliktos 2285-ios pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių dalį finansavo valstybė. Dėl procedūros nekompensavimo vyresnėms nei 42-ejų moterims lygių galimybių kontrolierė gavo skundą ir nustatė, kad tokia finansavimo tvarka yra diskriminacinė. Ginekologai tikina, esą tokia amžiaus riba pasirinkta neatsitiktinai, bet pripažįsta, jog pagrindiniu rodikliu galėtų būti ne amžius, o sveikatos tyrimų rezultatai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pokyčių nenumato.
Momento, kai eis su dukra susikibusios rankomis, Romena troško jau prieš dešimtmetį. Svajonės ir būtų likusios svajonėmis, jei ne pagalbinis apvaisinimas.
„Turiu dukrą, didelę, devynmetę jau. Pradėjau domėtis tuo prieš daugiau nei dešimt metų. Tada dar nebuvo visiškai nieko finansuojama, visiškai. Aš pati ir taupiausi, ir dėjomės, ir kaip ir patys viską darėmės. Mums pasisekė, nes mums pavyko iš antro karto, tai mums labai pasisekė, nes žinau situacijų, kada būna po 7, 8, po 10 kartų žmonės bando“, – pasakoja Romana Orlenko.
Apie 15 proc. porų Lietuvoje nesusilaukia vaikų dėl vaisingumo problemų. Joms tenka kreiptis dėl gydymo arba pagalbinio apvaisinimo, kuriam gali prireikti kelių tūkstančių eurų. Nuo 2017-ųjų pagalbinį apvaisinimą kompensuoja valstybė, bet ne visiems. Į šią kompensaciją negali pretenduoti ir vyresnės nei 42-ejų moterys.
Dėl tokių amžiaus ribojimų lygių galimybių kontrolierė sulaukė skundo, kurį išnagrinėjusi nustatė, kad tokia finansavimo tvarka yra diskriminacinė.
„Tuo atveju tame apraše amžius pasidaro praktiškai pagrindiniu kriterijumi, dėl kurio yra atsisakoma kompensuoti ir net nėra vertinami kiti aspektai, tokie kaip sveikatos būklė arba galimybė apskritai pastoti ar ten galimybė saugiai išnešioti kūdikį“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Anot lygių galimybių kontrolierės, amžiaus cenzas teikiant paslaugas yra teisėtas tik tada, jei jį numato įstatymas.
„Tai šita riba visų pirma nėra numatyta įstatymu, nėra reglamentuojama, o tuo pačiu, kaip ir kalbant apie tobulėjančią mediciną, galbūt reikėtų persvarstyti numatytas ribas“, – teigia B. Sabatauskaitė.
„Šis terminas buvo nustatytas konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistais, konkrečiau su akušerių ir ginekologų draugija. Priėmė tokį sprendimą siūlyti, teisės aktais reglamentuoti tokį amžiaus ribą. Kaip amžiaus ribą, kuri dar leidžia tikėtis sėkmės istorijos“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.
Gydytojai ginekologai patvirtina, kad tokių sėkmės istorijų nėra daug, tačiau neneigia, jog pasitaiko atvejų, kai 42-ejų ir vyresnės moterys susilaukia pirmagimių.
„2020 metais mūsų gimdymo namuose buvo penkios gimdyvės, aš turiu omeny, kad jos gimdė pirmą kartą. Galima tikrai gimdyti ir pagimdyti, bet tai yra jau didelės rizikos nėštumas“, – teigia Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.
Teikiant 42-ejų metų amžiaus ribos rekomendaciją, specialiai suburtoje darbo grupėje buvo ir nevaisingumo gydymo specialistė Gražina Bagdanskienė. Anot jos, toks moterų amžius pasirinktas remiantis klinikiniais tyrimais.
„Hormoniniai sutrikimai, labai ryškūs, prasideda maždaug 42 metais, tai reiškia, kad pastojimo tikimybė po 42 metų yra lygi maždaug 5 procentams. Valstybė neinvestuoja pinigų į tokį gydymą, kuris duoda labai mažą pastojimo tikimybę“, – sako gydytoja ginekologė, Vaisingumo centro vadovė.
Lygių galimybių kontrolierės teigimu, vyresnio amžiaus moterys turėtų gauti teisę bent į kompensuojamus tyrimus, kurių atsakymais vėliau galėtų remtis medikai. Tokiai idėjai pritaria ir ginekologė.
„Galėtų būti hormoniniai tyrimai, kur ištiriamas hormonas prieš procedūrą. Taip vadinamas antimiulerinis hormonas. Jis rodo kiaušidžių rezervą. Tai mes, pavyzdžiui, turime pacienčių, kurios 35 metų, kurioms žemas rezervas ir turim 45, kurioms geras rezervas. Galėtų būti sprendžiama individualiai“, – teigia G. Bogdanskienė.
Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktas lygių galimybių kontrolierės siūlymas sudaryti galimybę vyresnėms moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą turėtų būti išnagrinėtas dar šį mėnesį. O šiuo metu, ministerijos teigimu, pokyčiai nenumatomi.
