Vilnietė gydytoja, Vaisingumo centro vadovė GRAŽINA BOGDANSKIENĖ garsėja ryžtingumu, pagarba žmogui ir gyvybei, puikiai žino sveikatos apsaugos sistemos problemas ir jų sprendimo būdus. „Kokybiška, šiuolaikinė sveikatos apsauga turi būti prieinama kiekvienam Lietuvos gyventojui,“ – tvirtina ši „Respublikonų“ partijos kandidatė į LR Seimą ir pasiryžusi visomis išgalėmis to siekti. G. Bogdanskienė kandidatuoja Vilniaus Senamiesčio rinkimų apygardoje Nr. 2.
Dovanojanti motinystę
Pažįstantys šią moterį pasakytų, kad ji visada laikosi žodžio, yra reikli sau ir kitiems, o jos namuose – tvarka kaip operacinėje. „Tokia ir esu: man svarbu, kadaplinka būtų estetiška ir švari”, - nepaneigė pašnekovė. G. Bogdanskienė Lietuvoje garsėja kaip viena geriausių nevaisingumo gydymo specialisčių. Prieš keliolika metų ji pirmoji Pabaltijyje įkūrė Vaisingumo centrą ir ne vienai vaikų negalinčiai susilaukti šeimai padėjo patirti gyvybės dovanojimo stebuklą. Kasmet į centrą kreipiasi po kelis tūkstančius žmonių iš Lietuvos bei užsienio, o pirmieji pritaikius dirbtinio apvaisinimo būdą gimę vaikai jau sulaukė pilnametystės. Centras iki šiol išlaikė vieno žinomiausių ir patikimiausių pozicijas, o norint tokį įkurti reikėjo ne tik ypatingų gabumų.
“Visada buvau motyvuota, išsikeldavau tikslą ir atkakliai siekdavau. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją baigiau aukso medaliu, Kauno medicinos universitetą – raudonu diplomu. O mano medicininį straipsnį apie atliktą didžiulį, beveik disertacijai prilygstantį tyrimą, išsispausdino garsūs užsienio medicininės tematikos portalai, straipsnis iki šiol aktualus, cituojamas kituose mokslo leidiniuose“, - patvirtino medikė. Pašnekovės teigimu, žinios yra didelis kapitalas, kuris sumaniam žmogui padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje tebuvo galima gauti senų medicininių vadovėlių, specializuotos literatūros nebuvo. Medikė jos atsigabendavo iš įvairių pasaulio šalių, už savus pinigus vykdavo į mokslines konferencijas. Kad vieni žmonės Lietuvoje, kaip ir ji, visko pasiekia patys, o kiti naudojasi jiems nepriklausančiais pinigais ir ryšiais, G. Bogdanskienė pastebėjo seniai. „Būdavo pikta sužinojus, kaip švaistomi ES pinigai ir į tas pačias konferencijas net po kelis kartus važinėdavo vis tie patys žmonės“, - prisiminė gydytoja. Imti kas ne tavo, G. Bogdanskienės nuomone, amoralu. Ji nuo mažens buvo auklėjama visko pasiekti pačiai, kiek įmanoma, padėti kitiems.
G. Bogdanskienė gimė Panevėžyje, tarnautojų šeimoje. Baigusi medicinos studijas dirbo Lietuvos Sveikatos ministerijoje konsultante, gydytoja universitetinėse klinikose, o 1997m. įkūrė Vaisingumo Centrą, kuriame dirba gydytoja ir direktore. Medikė šiuo metu gyvena su 18 metų sūnumi Mantu, kuris ketina tapti filosofu. O 2004 metais šios gydytojos kandidatūra buvo pateikta „Metų moters“ titulo nominacijai.
Remsis užsienio patirtimi
Lietuva girdėjo daug geresnio gyvenimo pažadų. Nepakanka pasakyti: „Išrinkite mane į valdžią, o aš išspręsiu jūsų bėdas“. Problemas gali įveikti tik sugebantis jas tiksliai suformuluoti, žinantis jų šaknis. G. Bogdanskienė aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių medikais: Anglijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Kanados, Australijos, JAV. Ji įsitikinusi, kad šių šalių patirtis galėtų būti naudinga, tobulinant Vilniaus ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Sveikatos reforma, apie kurią garsiai kalbama bent 20 metų, iš tiesų nevyksta. Uždarius nemažai poliklinikų ir ligoninių, pacientams tapo vis sunkiau patekti pas šeimos gydytoją, gydytojus-specialistus, mažėja šansų esant reikalui būti paguldytam į ligoninę.
„Gydytojo-specialisto konsultacijos ar vietos ligoninėje žmonėms reikia laukti po keletą mėnesių. Uždarius dalį Vilniaus gydymo įstaigų, pailgėjo eilės ne tik pas šeimos gydytojus, bet ir pas specialistus. O gydytojai per tą patį darbo laiką turi priimti didesnį skaičių pacientų, dėl to nukenčia darbo kokybė, tai yra gali padaugėti medikų klaidų ir atvejų, kai laiku tiksliai nenustatoma liga“, - teigė G. Bogdanskienė, pabrėždama, kad tokią situaciją būtina keisti.
Nepakankamai efektyvi ir greitosios medicinos pagalbos teikimo sistema. Medikė įsitikinusi, kad greitoji medicinos pagalba, policija ir gaisrinė turėtų būti atskirtos ir pasiekiamos skirtingais telefono numeriais.
Tam reikia ne daug lėšų, o politinės valios. „Pažiūrėkim, kas vyksta: jei žmogus skambina tel. 112, prireikia nemažai laiko, kol jis sugeba prie telefono sėdinčiam operatoriui išaiškinti, kas nutiko. Be to, minėtu telefonu atsiliepia ne medikas, tik vėliau jis informaciją perduoda medikams. Todėl gaištamas laikas, gali atsitikti, kad į pagalbą atsiunčiama ne specializuota brigada, o situacijos rimtumo nesuprantantis žemesnysis personalas. Tai gali kainuoti gyvybę“, - sakė gydytoja. Anot jos, kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę į kvalifikuotą, greitai pasiekiamą ir kokybišką medicinos pagalbą, nes už ją arba jau yra sumokėjęs per valstybei mokėtus mokesčius, arba dirba ir moka iki šiol.
Kam reikia sveikos visuomenės
„Kartais pacientai taip ilgai turi laukti eilėse tyrimų ar aukšto lygio konsultacijų, kad pagalba gali tapti pavėluota ar net visai nereikalinga“, - tvirtino G. Bogdanskienė. Skeptikams, mėginsiantiems tvirtinti, kad sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą „trūksta pinigų“, G. Bogdanskienė turi atsakymą: „Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vertybė. Sveikas, darbingas žmogus prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto kūrimo, jis moka mokesčius, savo darbu sukuria pridėtinę vertę. Jei dėl gydytojų klaidų ar laiku nesuteiktos pagalbos jis praras darbingumą, taps pašalpų gavėju. Be to, laiku diagnozavus ir išgydžius ligą, sutrumpėja laikinojo nedarbingumo laikas, už kurį taip pat, beje, mokama iš biudžeto lėšų. Šalys, kurios supranta, kad sveika visuomenė yra geriau už ligotą ir išsivaikštančią, neturi demografinių problemų, geriau sprendžia ir ekonomines“.
G. Bogdanskienė tvirtina sieksianti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę „su tuo pinigų krepšeliu“, kurį įmokėjo per mokesčius, kreiptis į privačią gydymo įstaigą, jei joje pagalba kvalifikuota ir gali būti suteikta kokybiškai ir greitai.
„Respublikonų“ partijos kandidatė į Seimą pastebėjo ir daugiau skaudulių. „Jei vienišas žmogus suserga arba dėl amžiaus negali išeiti iš namų ir nuvykti pas gydytoją, pagalbos gali ir nesulaukti. Būtina užtikrinti, kad į namus atvyktų ne tik šeimos gydytojas, med. slaugytoja, bet ir konsultantas. O jei tai neįmanoma, reikia neatidėlioti tokio žmogaus paguldymo į ligoninę, nes tai yra vienintelė išeitis. Taip elgiasi visos civilizuotos, socialiai atsakingos šalys, tai turi būti įgyvendinta ir pas mus!“ – pabrėžė G. Bogdanskienė.
Ji priminė, kad demografinė situacija blogėja, gimstamumas, lyginant su buvusiu prieš 20 metų, sumažėjo per pusę, o šeimomis, kurios negali turėti vaikų, valstybė rūpinasi nepakankamai. „Turiu daugybės metų darbo su šeimomis, negalinčiomis turėti vaikų, patirtį. Buvau viena pagrindinių iniciatorių ir labai aktyviai dalyvavau pagalbinio apvaisinimo įstatymo kūrime, daugybę kartų šia tema pasisakiau žiniasklaidoje, radijuje, televizijoje, aktyviai diskutavau šia tema su dvasininkijos atstovais, pasisakiau diskusijose Seime ir Vyriausybėje. Deja, esame vienintelė šalis ES, kur nevaisingumo gydymas praktiškai nekompensuojamas. Aktyviai stengsiuosi tęsti pradėtą darbą, kad Lietuvos piliečiai ir šioje srityje galėtų jaustis lygiaverčiais ES piliečiais!“ – savo poziciją išdėstė G. Bogdanskienė.
Išnarplios korupcijos mazgus
Anot medikės, medicininė pagalba mažesniuose miesteliuose ir kaimuose nusirito į tokį
lygį, apie kurį logiškai mastančiam žmogui gėda net kalbėti. „Mažuose miesteliuose uždaryta daugelis ligoninės skyrių ir teikiama tik būtinoji pagalba. Išsivysčius ūmiai būklei, pavyzdžiui, miokardo infarktui, žmogus atvežamas į rajono ligoninę, kurioje nėra nei specialistų, nei reikiamo skyriaus. Ligoninės personalas kviečia dar vieną greitosios medicinos pagalbos brigadą ir ligonis pervežamas į stambesnę ligoninę, aišku, jei jis to pervežimo sulaukia“, - baisėjosi gydytoja, kurios vienas svarbiausių uždavinių bus pasiekti, kad mažuosiuose miesteliuose būtų teikiama kvalifikuota medicininė pagalba.
Kaimo ambulatorijose, anot G. Bogdanskienės, padėtis apgailėtina. „Atostogų laikotarpiu jos uždaromos, žmonės negali gauti nei gydytojo konsultacijos, nei slaugytojos pagalbos, nei vaistų, nes uždarytos ir vaistinės. O ką daryti tam, kuris dėl ligos ar amžiaus negali nuvykti keliasdešimt kilometrų? – retoriškai klausė kandidatė į Seimo narius ir atsakė, kad „Respublikonų“ partija pasieks, kad atostogų laikotarpiu ambulatorijose dirbtų pavaduojantis personalas.
Būtina kontroliuoti, kam išleidžiamos sveikatos apsaugai skirtos lėšos, juk Lietuva gauna nemažą paramą sveikatos apsaugai. „Minėtas lėšas būtina perskirstyti taip, kad kuo didesnė dalis būtų nukreipta sveikatos apsaugai gerinti, o ne prirašyti darbų, surengti pseudo konferencijų, išleisti nereikalingų lankstinukų ar kitų smulkmenų. Taip part būtina išsiaiškinti, kodėl uždaromos kai kurios gydymo įstaigos. Jei išryškėtų, kad jos parduotos, būtina nustatyti, kur nukreiptos gautos lėšos. Mes to pasieksime!“ – pabrėžė pašnekovė.
G. Bogdanskienė daugelį metų užsiima visuomenine veikla. Ji ilgiausiai Baltijos šalyse (15 metų) yra Europos žmogaus embriologijos ir apvaisinimo draugijos narė, Respublikinės akušerių-ginekologų mokslinės draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkė, todėl gerai susipažinusi su įvairių šalių sveikatos apsaugos srities problemomis. Gydytoja ne tik nuolat kėlė savo kvalifikaciją tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose, bet ir perskaitė jose 50 pranešimų, suorganizavo 40 mokslinių-praktinių konferencijų šeimų planavimo, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais.
Daiva Norkienė