Protesto akcija rengiama siekiant parodyti pritarimą Prezidentės pataisoms dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, Seime priimto birželio 28 d. Organizatorių duomenimis, Lietuvoje net 50 tūkst. porų turi vaisingumo sutrikimų bei negali susilaukti vaikų, o nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga. Pagalbinis apvaisinimas yra veiksmingiausias nevaisingumo gydymo būdas, tačiau šiuo metu jis Lietuvoje prieinamas tik pasiturinčioms nevaisingoms poroms, nes nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagalbinis apvaisinimas yra įteisintas bei kompensuojamas visose išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvoje neturint tinkamo teisinio reguliavimo, yra pažeidžiamos nepasiturinčių nevaisingų Lietuvos pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą, įsitikinę visuomenininkai.
"Atėjo lemiamas balsavimas, po kurio galutinai bus aišku, kokia pagalbinio apvaisinimo politika bus vykdoma Lietuvoje. Todėl dabar kaip niekada svarbu parodyti Seimo nariams, kad mes reikalaujame pagalbinio apvaisinimo įstatymo, garantuojančio, kad žmonėms bus prieinami visi pažangūs moksliškai pagrįsti nevaisingumo gydymo būdai bei genetinė diagnostika. Nevaisingos poros bei sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai to laukia jau daugiau nei dešimtmetį", - teigia jie. Pabrėžiama, kad taikant pagalbinį apvaisinimą, didžioji gydymo našta tenka moteriai. Nustačius moksliškai nepagrįstus ribojimus, moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas, tektų taikyti nereikalingas jų sveikatai gresiančias medicinines procedūras, skirti papildomas vaistų dozes, blogėtų gydymo rezultatai, poros susilauktų mažiau vaikų. Šeštadienį pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje numatytas šalies vadovės vetuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pateikimas. ELTA primena, kad liepą Prezidentė grąžino tobulinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Anot Prezidentės, naujasis įstatymas pablogina dabar esančias dirbtinio apvaisinimo sąlygas ir neužtikrina Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, užtikrinant tinkamą medicininę pagalbą žmonėms. Prezidentės teigimu, panašus dirbtinio apvaisinimo reguliavimas taikomas tik Maltoje ir Airijoje, o sukuriamų embrionų skaičių ribojantis įstatymas 2004 m. buvo priimtas Italijoje, tačiau vėliau jis buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai. Šalies vadovė taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad lytinių ląstelių donorystę draudžiantis teisės aktas diskriminuoja pagal ligą. Vetuodama įstatymą, Prezidentė siūlo šeimoms pačioms apsispręsti, kokį nevaisingumo gydymo modelį taikyti - sukurti tik tiek embrionų, kiek jų galima perkelti į moters gimdą, arba sukurtus embrionus šaldyti. Vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Prezidentę ragino dalis gydytojų, mokslininkų ir visuomenininkų, pacientų organizacijų atstovai. Tuo tarpu parlamentarų priimtam įstatymui palaikymą išreiškė ir Bažnyčia.
Šaltinis DELFI