Neseniai žiniasklaidoje pasirodė citata, neva pagalbinis apvaisinimas galėjo būti priežastim onkologinei ligai. Sakykite kas iki šiandien žinoma apie pagalbinio apvaisinimo ir vėžio sąsajas?
Nėra jokio moksliškai įrodyto ryšio tarp pagalbinio apvaisinimo ir onkologinių susirgimų.
Kas vyksta dirbtinio apvaisinimo pasiruošimo metu? Daugelis žino, kad moterys turi leistis hormonus, bet gal galite papasakoti konkrečiau?
In Vitro Fertilizacija, dar žinoma, kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. IVF procedūra susideda iš šių etapų:
Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo pocedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. V-1452. Jokie kiti tyrimai nėra privalomi ir rekomenduotini Sveikatos Ministerijos.
- Kiaušidžių stimuliacija; (Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Daugiau kiaušialąsčių padidina tikimybę, kad, jas apvaisinus, bus gauta daugiau embrionų, skirtų perkėlimui į gimdą.
- Folikulų augimo stebėjimas ultragarsu;
- Folikulų punkcija. Šios procedūros metu yra surenkamos kiaušialąstės iš kiaušidžių folikulų.
- Kiaušialąsčių apvaisinimas;
- Embrionų perkėlimas į gimdą;
- Likusių gyvybingų embrionų šaldymas;
- Nėštumą palaikantis gydymas;
- Nėštumo testas
Kada dirbtinis apvaisinimas yra nerekomenduojamas ar net draudžiamas pacientei?
Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos. Taip pat jei gydytojų konsiliumo sprendimu nėštumas sprendimu gali kelti grėsmę partnerės sveikatai ar gyvybei.
Kokios yra sveikatos rizikos, susijusios su dirbtiniu apvaisinimu?
Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (hiperstimuliacijos sindromas) yra jatrogeninė būklė, reiškianti, kad jis gali pasireiškti bet kuriai pacientei nepriklosomai nuo naudojamų hormonų dozės.
Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. atveju.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Ovuliacijos skatinimas pagalbinio apvaisinimo procedūrai į bendra sveikatos būklę įtakos neturi. Retais atvejais stimuliacijos metu gali paaštrėti migrena ir atsirasti pilvo skausmas.
Kaip ši procedūra pažengė į priekį per pastarąjį dešimtmetį?
Pagalbinio apvaisinimo procedūrą pradėjome pirmieji Lietuvoje prieš 26 metus. Per šį laikotarpį atsirado nauji modernesni gydymo protokolai, kurie leidžia sumažinti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo dažnį. Technologijos taip pat pažengė į priekį. 2001 metais atlikome pirmą ICSI procedūrą Lietuvoje (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija). Esant ypač blogam spermos tyrimui iš spermos išrenkami geriausi spermatozoidai ir naudojantis mikroskopine, specializuota adata, į kiekvieną iš kiaušialąsčių yra suleidžiama po vieną iš partnerio spermatozoidų.
Tuo pat metu pradėjome atlikti sėklidžių biopsijas (TESA), kuri reiškia kad nesant spermoje spermatozoidų, juos galime surinkti iš sėklidžių ir atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
Jau keletą metų Lietuvoje galima atlikti embrionų PGD (ikiimplantacinė genetinė embrionų diagnostika) tiems pacientams, kurių šeimoje buvo tam tikrų genetinių ligų.
Patobulėjo embrionų šaldymo metodika, dėl ko žymiai pagerėjo pastojimo tikimybė po atšildytų embrionų patalpinimo. Sėkmingai pradėtas kiaušialąsčių užšaldymas siekiant išsaugoti pacienčių vaisingumą. Užšaldytos kiaušialąstės leidžia bandyti pastoti vėlėsniame gyvenimo laikotarpyje. Einant metams, pastojimo galimybė mažėja, ir amžius gali sukelti vienų ar kitų vaisingumo problemų. Užšaldžius kiaušialąstes, to yra išvengiama.
PRP ne tik veidui. Prieš 6 metus sėkmingai pradėjome ir atliekame kiaušidžių ir gimdos gleivinės atjauninimo procedūrą, po kurios ne maža dalis pacienčių pastoja natūraliai, jei iki to tos galimybės nebuvo.
Kokie yra žinomi dirbtinio apvaisinimo ilgalaikiai poveikiai?
Teigiamas ilgalaikis pagalbinio apvaisinimo poveikis yra neštumas ir sveiko vaikelio gimimas.
Tačiau nesekmės atveju gali neigiamai veikti psichologinę būseną. Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Žmonės negalėdami sulaukti vaikų išgyvena stresą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija lyginant su kitomis šeimomis. Niekam turbūt ne paslaptis, kad šeimų, susiduriančių su nevaisingumu, Lietuvoje vis daugėja. Todėl labai svarbi ne tik kokybiška, efektyvi medicininė pagalba jiems, bet ir apskritai svarbus yra mūsų visų, visuomenės palaikymas.
Ką patartumėte moterims, svarstančioms apie šią galimybę? Kaip tam pasiruošti?
Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis. Todėl visas poras, kurios negali pastoti rekomenduojame kreiptis į specialistus konsultacijai bei ištyrimui.
https://www.delfi.lt/plius/gyvenimas-visuomene/dirbtinis-apvaisinimas-ir-vezys-gydytoja-pasake-ar-si-procedura-gali-buti-susijusi-su-onkologinemis-ligomis.d?id=93634655