Šiandien nevaisingumas nėra tabu, liga nėra slepiama, apie ją kalbama atvirai. Taip pat atgyvenęs yra mitas, kad dėl nevaisingumo visada kalta moteris. Šiandien nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip liga ir žinoma, kad vyrų ir moterų sveikatos sutrikimų sukeltas nevaisingumas pasiskirstęs vienodai ir sudaro po 35 proc., 20 proc. atvejų ligą lemia abiejų partnerių vaisingumo sutrikimai ir 10 proc. lieka neaiškios kilmės.
Apie vyrų vaisingumo tendencijas bei gydymo galimybes kalbamės su pagalbinio apvaisinimo procedūrų Lietuvoje pradininke gydytoja ginekologe Gražina Bogdanskiene.
Kokios šiandien yra vyrų nevaisingumo tendencijos?
Kodėl prastėja šiuolaikinio vyro spermos kokybė? Dažna vyrų nevaisingumo priežastis – nekokybiška sperma arba ejakuliacijos sutrikimai. Vyrų spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi daug veiksnių. Aplinkos užterštumas (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos ir kt., taip pat tokie aplinkos veiksniai, kaip intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje), įvairūs gyvenimo būdo veiksniai (pvz., netinkama mityba, piktnaudžiavimas nikotinu, alkoholiu, kt.) kenkia ne tik visam spermatozoidų vystymosi (spermatogenezės) procesui, bet ir spermatozoidų judrumui, išvaizdai ir skaičiui. Šių dienų vyrų gyvenimas pilnas įtampos, streso, jiems tenka dideli darbo krūviai, jie išeikvoja daug fizinės ir psichinės sveikatos darbe. Kita su darbu susijusi ir galinti turėti įtakos vyrų vaisingumui priežastis – ilgas sėdėjimas. Patogiai įsitaisę minkštoje gilioje kėdėje vyrai daro meškos paslaugą savo sveikatai. Ilgai sėdint sėklidės užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla. Visa tai neigiamai veikia vaisingumą.
Neigiamą įtaką vyrų vaisingumui gali turėti persirgtos ligos – kiaulytė, lytiškai plintančios ligos (gonorėja), uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai, kt.), išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis, kt. Nerimą kelia ir tai, kad prastėja jaunų vyrų vaisingumas. Pasigirsta kalbų, kad dėl to gali būti kaltos sauskelnės, tačiau tokių įrodymų nėra. Greičiausiai šiuolaikinio vyro vaisingumo prastėjimą sukelia daugelio minėtų priežasčių kompleksas. Tačiau tai nėra vien mūsų šalies vyrų problema. Spermos kokybės prastėjimą patvirtina įvairių pasaulio šalių moksliniai tyrimai, kurių atlikta iš tiesų daug. 1934–1996 m. buvo paskelbti net 101 tyrimo rezultatai, kurie verčia sunerimti. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu spermatozoidų skaičius spermos mililitre sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln., t. y. dvigubai. Suprantama, kad tai negali neturėti įtakos vyrų vaisingumui. Blogėja ir moters, ir bendrai poros vaisingumo rodikliai. Prašome pakomentuokite tai plačiau. Iš tiesų, aktuali išlieka ir moterų nevaisingumo problema. Be ligų, kurios gali didinti nevaisingumo riziką, didelę įtaką daro ir mamos amžius. Žinoma, kad moters kiaušialąstės sensta, visi medikai vieningai rekomenduoja neatidėlioti nėštumo ilgam. Jeigu moteris, pora planuoja turėti vaikų, pirmąją atžalą siūloma gimdyti iki 30-ties. Moters biologinis laikrodis nelaukia, kol ji pasieks karjeros aukštumų ar kitų užsibrėžtų tikslų. Tačiau šiandien vis daugiau kalbama ir apie vyro – tėvo amžių. Jis taip pat turi įtakos: tiek planuojant pastoti natūraliai, tiek tam, kad būtų sėkminga pagalbinio apvaisinimo procedūra. Yra įrodymų, kad poroms, kai moterų amžius – 30–35 m., o vyrai vyresni, tikimybė susilaukti kūdikio taikant pagalbinio apvaisinimo procedūrą sumažėja dešimtadaliu. Didžiausias sumažėjimas pastebimas tarp jaunesnių nei 30 m. moterų, kurių partneriai vyresni daugiau kaip 10 metų.
Užsienio literatūroje teko sutikti terminą „paslėptas alkis“, kaip viena iš nevaisingumo priežasčių. Prašome apžvelgti tai išsamiau.
Menkaverčio maisto problema pasaulyje apibūdinama kaip „paslėptas alkis“ (angl. hidden hunger), kuris reiškia mikroelementų trūkumą kasdien vartojamuose maisto produktuose. Žmogus gali maitintis sveikai, valgyti daug daržovių ir vaisių, pieno produktų, mėsos, tačiau jo organizme vis tiek gali trūkti tam tikrų medžiagų. Mažėjantis dirvožemių derlingumas, oro ir klimato tarša daro įtaką tam, kad užauginami produktai tampa skurdūs vitaminų ir mineralų. Šveicarijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad 1985–2002 m. itin pakito mineralų ir vitaminų kiekiai daržovėse ir vaisiuose, pvz., vitamino B5 kiekis bananuose sumažėjo 95 proc., brokoliuose 73 proc. mažiau yra kalcio, 62 proc. folio rūgšties ir 55 magnio. Mūsų šalyje mėgstamos bulvės per tirtą laikotarpį prarado 78 proc. kalcio ir 48 proc. magnio kiekio. Pastebimas ir vitamino C sumažėjimas braškėse (87 proc.), obuoliuose (60 proc.) ir špinatuose (65 proc.). Mikroelementų trūkumą kasdieninėje mityboje patvirtino ir PSO – dar 2006 m. buvo paskelbta apie tendenciją, kad maždaug 2 mlrd. žmonių, t. y. kas trečias pasaulio gyventojas, skundžiasi vitaminų ir mikroelementų trūkumu, o tai gali daryti įtaką nepakankamam vaisingumui, pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei ir embriono išgyvenamumui. Todėl vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatai rekomenduojami tiek poroms, bandančioms atžalos susilaukti natūraliai, tiek atliekančioms pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
Kokios medžiagos gali padėti pagerinti spermos kokybę?
Mokslininkai nustatė, kokių medžiagų, turinčių įtakos spermatozoidų vystymuisi, trūksta nevaisingų vyrų spermoje. Pirmiausia – tai L-karnitino. Tai natūralus į B grupės vitaminus panašus junginys, kuris būtinas spermatozoidų ląstelėms kaip energijos pagrindas, galintis pagerinti spermos judrumą ir kiekybę. Svarbus yra vitaminas E, kuris taip pat pagerina spermatozoidų judrumą ir kartu padidina jų gebėjimą susijungti su kiaušinėliu. Taip pat nustatyta, kad šiems vyrams trūksta cinko, kuris gerina spermatozoidų ląstelių tankį, padidina greitai judančių spermatozoidų ląstelių kiekį ir testosterono lygį, būtiną spermatogenezei. Mažas cinko kiekis vyrų spermoje siejamas su sumažėjusiu vaisingumo potencialu. Svarbūs elementai yra ir glutationas (pagrindinis vidinis antioksidantas, o spermatozoidai labai jautrūs oksidaciniam stresui) bei selenas, kuris skatina gliutationo sintezę. Sėklidėse būna didelė seleno koncentracija, o vyrų, kuriems trūksta seleno, spermos kiekis mažėja ir kokybė prastėja. Kitos medžiagos, kurių dažnai trūksta su vaisingumo problemomis susidūrusiems vyrams, tai L-argininas – aminorūgštis (ji pagerina spermatozoidų kiekybę ir judrumą), folio rūgštis ir kofermento enzimas Q10 (šis elementas padidina apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą). Visos išvardytos vyrų spermos kokybei palaikyti reikalingos medžiagos įeina į preparato PROfertil® sudėtį. Tai vienintelis produktas rinkoje vyrų vaisingumui gerinti, su kuriuo atlikti net penki moksliniai tyrimai.
Į PROfertil® sudėtį įeinančių mikroelementų derinio įtaką vaisingumo rodikliams vertino kontrolinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 132 (18–43 m. amžiaus) vyrai, kuriems iki įtraukimo į tyrimą buvo mažiausiai dvi patologinės spermiogramos, nevaisingumas – daugiau nei 1 metai. Vyrai 3 mėnesius vartojo PROfertil®, po 2 kapsules per dieną (žemiau – „Therapy group“). Palyginimo tikslais į tyrimą įtraukta kontrolinė grupė – 73 vyrai, kurie nevartojo PROfertil® (žemiau– „Control group“). (Improvement of sperm quality after micronutrient supplementation. Imhof M, et al; e-SPEN Journal 7(1).)
Teko girdėti, kad PROfertil® patariama pavartoti vyrams, kai porai atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kodėl?
Embriono ir vaisiaus kokybei didelę įtaką turi DNR fragmentacijos indeksas. Branduolio DNR pažeidimai turi įtakos embriono kokybei, lemia blogesnį embriono įsitvirtinimą prie gimdos sienelės. Tad DNR branduolio pažeidimai gali padidinti persileidimų riziką. Tai svarbu ne tik poroms, kurios bando natūraliai susilaukti kūdikio, bet ir visiems, kurie bando kūdikio susilaukti pagalbinio apvaisinimo metodais (valstybė kompensuoja tik 2 procedūras!). PROfertil® DNR tyrimas vertino hialurono rūgšties jungiamosios gebos poveikį spermos kokybei ir spermatozoidų savybėms ir įrodė, kad didesnis hialurono rūgšties sujungimas lemia geresnę spermos kokybę ir spermatozoidų morfologiją (1 pav.).
PROfertil® DNR tyrimas įrodė, kad preparate esančios medžiagos tiesiogiai veikia spermos kokybę, morfologiją, DNR branduolio vientisumą ir mažina fragmentaciją. (LipovacM, et al.; EMJ Urology 2014 1:60-65). Jau po 3 mėnesių gydymo, palyginti su kontroline grupe, tiriamojoje grupėje pagerėjo hialurono rūgšties sujungimo rodikliai.